dunkstelti

dùnkstelti, -ia (-i), -ėjo 1. žr. dunkstelėti 1: Toli dunksteldavo pabūklų griausmas rš. Dusliai dunksteli ir susiveria geležinės durys rš. Tik dùnkstels kas jai į pašonę, ji ir ima bartis Gs. Rodos, kas į avilį dunkstelė[jo] rš. | Patsai kraujas dunksteli į galvą Vaižg. 2. žr. dunkstelėti 3: Man čia kaži kas sykiais dùnkstelia – ar nėra čia kur mėšlo? Alk.